Niekam nepaslaptis, kad dabar televizoriai pasižymi minimalistiniu dizainu bei plonu korpusu. Taip pat ypatingai sumenko pagrindinės plokštės (main board) dydis, todėl šiuolaikiniai televizoriai neturi ypač daug jungčių ir tiesiog apsiriboja populiariausiomis, kurių pakanka didžiajai daliai naudotojų.
Vis tik, galima prisiminti tam tikrą laiko tarpą kai buvo madinga įdėti kuo daugiau įvairių jungčių (jei gerai pamenu tai buvo tarp 2007-2009 metų?).
Todėl šį kartą norėčiau trumpai aptarti dažniausiai televizoriuose pasitaikančias jungtis bei jų paskirtį/specifikacijas.
HDMI
Šiuo metu pati populiariausia bei itin plačiai paplitusi. Nors ši jungtis buvo specialiai sukurta televizoriams, tačiau puikiai prigijo IT rinkoje, kur tapo bene populiariausia jungtimi monitoriams.
HDMI gera tuo, jog palaiko ne tik aukštos spartos bitais (bitrate) ir aukštos rezoliucijos vaizdo perdavimą, tačiau geba tuo pačiu kabeliu perduoti ir garsą (įvairių formatų daugiakanalį). Be to, HDMI pagalba galima perduoti ir kitus duomenis pvz. SAMSUNG Anynet+ funkcija leidžia valdyti visus suderinamus prietaisus per HDMI kabelį naudojant vieną TV pultelį. Taip pat, HDMI kabeliu gali praeiti net Ethernet internetas!
Vis tik, egzistuoja daugelis skirtingų HDMI kabelių ir jungčių. Reikėtų atkreipti dėmesį į HDMI versiją bei HDCP suderinamumą. Taip pat, ne visi kabeliai palaiko vienodą spartą bitais (bitrate), rezoliuciją ar Ethernet tinklo galimybę.
Skirtingos HDMI jungtys:
HDMI (ARC) – ARC jungtis išsiskiria savo galimybe siųsti garsą abejomis kryptimis t.y. užtenka namų kino sistemą sujungti su TV vienu HDMI ARC kabeliu ir garsas gali judėti tiek iš TV į grotuvą (grotuvas funkcionuoja kaip išoriniai garsiakalbiai) arba leidžiant filmą iš grotuvo garsas girdimas iš pačio TV (grotuvas funkcionuoja kaip įprastas medijos leistuvas). Norint naudoti ARC (garso grąžinimo kanalas) funkcionalumą reikia aukštos spartos bitais HDMI kabelio (1.4 ar naujesnės versijos).
Daugiau info: HDMI ARC naudojimas „Samsung“ išmaniajame televizoriuje
HDMI MHL – ant savo televizoriaus taip pat galite rasti atskirą HDMI jungtį pažymėtą kaip MHL/HDMI IN ar pan. Ši jungtis specialiai skirta prijungti mobiliems prietaisams prie TV. Ji išsiskiria tuo, jog tam tikrais aspektais yra pritaikyta geresnei patirčiai prijungiant išorinius mobilius įrenginius (telefonus, planšetes) prie TV pvz. įkrauna prijungtus įrenginius.
Specifikacijos:
HDMI sparta bitais (bitrate) – galėtų būti aktuali nebent leidžiantiems 3D turinį iš palaikomų grotuvų arba transliuojantiems itin aukštos kokybės turinį (verta turėti 4K TV naudotojams).
HDCP – tai aukštos kokybės skaitmeninio vaizdo apsaugos standartas. Jis naudojamas siekiant apsisaugoti nuo piratų t.y. vaizdo turinio įrašinėjimo. Paprastam vartotojui tai retai būna aktualu, nebent savo žaidimų konsolėje ar Blu-ray grotuve leidžiate apsaugotą HD turinį arba žiūrite apsaugotas HDTV televizijos transliacijas.
Kokį HDMI kabelį išsirinkti? Originalų ir paauksuotą? Jei nesate profesionalas, tada pilnai užteks įprasto HDMI kabelio rasto parduotuvėje pernelyg nesigilinant į specifikacijas. Svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir nesugadintų prietaisų.
ANT IN
Tai lizdas skirtas antenai. Šis lizdas dažnai palaiko net kelis televizijos standartus iškart (reikėtų pasitikslinti pagal TV modelį). Tai gali būti ir DVB-T (DVB-T2) skaitmeninė antžeminė televizija kuri rodo nemokamus lietuviškus kanalus. Galite prijungti ir analoginę televiziją (aktualu nebent žiūrintiems analoginę kabelinę ar norint prijungti senus VCR su analogine išvestimi) ar skaitmeninę kabelinę TV/mikrobangę daugiakanalę (DVB-C).
SAT LNB
Ši jungtis skirta prijungti LNB palydovo galvutę t.y. palydovinę lėkštę tiesiai prie televizoriaus.
S/PDIF
Dar žinoma kaip digital audio out (optical). Tai optinė jungtis skirta aukštos kokybės garsui perduoti. Ją dažnai naudoja asmenys turintys aukštos klasės audio aparatūra ar namų kiną. Įdomu tai, jog ši jungtis duomenis perduoda ne metaliniais laidais, bet optiniu pluoštu t.y. šviesa. Todėl pažiūrėję į šią jungtį galimai pamatysite raudoną šviesą.
Ši jungtis palaiko įvairius tiek suspaustus, tiek (lossless) neprarandančius kokybės garso perdavimo formatus.
AV
AV pavadinimas kilęs iš Audio/Video sutrumpinimo, dar žinoma kaip Composite video. Šią jungtį kai kurie dar vadina „tulpėmis“. Vis tik reikėtų neapsigauti ir nesusipainioti, nes egzistuoja ir kitas standartas naudojantis taip vadinamas „tulpes“. Šio tipo standartas dažniausiai turi 2 jungtis (vieną vaizdui, antrą mono garsui) arba 3 jungtis (vieną vaizdui ir dvi stereo garsui).
Palaikoma raiška yra itin maža, o ir atsparumas trukdžiams prastas, tačiau seniems CRT televizoriams to dažnai pakakdavo. Nors ir seniau AV (composite) nusileisdavo Scart (išsamesnė informacija žemiau).
SENESNI STANDARTAI:
COMPONENT
Komponentinė vaizdo jungtis panaši į aukščiau aptartą AV (composite), tačiau ši vaizdą perduoda per tris skirtingus kabelius. Tai leidžia šiam standartui palaikyti aukštesnę rezoliuciją (įmanoma net HD) ir progresinio nuskaitymo (Progressive scan) galimybę.
VGA
Begalę metų naudota kompiuteriuose monitoriaus pajungimui ši jungtis yra išties populiari ir plačiai atpažįstama. Galima būtų pasiginčyti, jog ji nėra sena – juk vis dar prekiaujami ir gaminami monitoriai turintys tik VGA jungtį. Tačiau modernios vaizdo plokštės nebėra leidžiamos su VGA jungtimi, o ir naujuose televizoriuose ji retai sutinkama, tad šios jungties gerbėjams teks nusivilti.
SCART
AV jungties pagrindinė konkurentė SCART, dar žinoma kaip Euro jungtis (nes buvo išrasta Prancūzijoje) arba Euroconector, EuroSCART, EuroAV ar tiesiog EXT.
Ši daug pavadinimų turėjusi ir todėl painiavos terminuose sukėlusi jungtis pasižymėjo didesniu stabilumu ir mažesniu triukšmu nei AV, tačiau tuo pačiu buvo labiau griozdiška ir turinti storą laidą.
Ji, taip pat kaip ir AV, patenkino CRT televizorių žiūrovų poreikius, tačiau tapo neaktuali atsiradus HDTV ir aukštos raiškos televizoriams.
S-Video
Ši itin sena ir, mano žiniomis, Lietuvoje mažai naudota jungtis siūlė geresnę vaizdo kokybę už AV (Composite), tačiau pasižymėjo mažesne spalvine rezoliucija.
3.5mm audio jungtis
Ko gero, visiems žinoma ir labiausiai paplitusi audio jungtis yra skirta būtent ausinėms prie televizoriaus prijungti. Per šią jungtį prie televizoriaus taip pat labai patogu prijungti muzikinį centrą, kompiuterio kolonėles ar kitą audio aparatūrą.
Tiesa, pastebėtina, jog gamintojai vietoje to rekomenduoja naudoti garso juostą (soundbar) ar profesionalią audio aparatūra prijungtą per HDMI ar optinę audio jungtį siekiant užtikrinti geresnę klausymosi patirtį.
USB
Čia viskas, atrodytų, turėtų būti paprasta, juk su USB jungtimi esame susipažinę kiekvienas. Vis tik, televizoriuose kartais būna kelių tipų USB jungtys su papildomais užrašais ir paaiškinimais.
USB Regular arba 0.5A –Tai įprasta USB jungtis tinkanti paprastiems USB raktams (Flash atmintinėms) prijungti. Taip pat, jei turite Smart TV, čia dažnai galite prijungti įprastą kompiuterinę pelę ar klaviatūrą.
USB HDD arba 1A – Specialiai išoriniam kietajam diskui arba srovei reikliai Flash atminčiai skirta jungtis. Kaip žinia, išorinis HDD diskas naudoja daugiau elektros energijos už paprastą USB atmintuką, tad jam reikia papildomo maitinimo šaltinio arba galingesnės USB jungties. Šiuo atveju HDD pritaikyta jungtis tiekia net 1A (5W) energijos, tad mažesnio dydžio diskams to turėtų pakakti.
USB Camera – jungtis skirta specialiai kamerai pajungti. Tokio tipo jungtis buvo naudojama Pvz. 2014 metų Samsung televizoriuose ir buvo skirta prijungti firminei Samsung TV kamerai.
LAN
Ši jungtis yra gana paprasta ir lengvai suprantama. Jos pagalba savo televizorių galite prijungti prie laidinio interneto jei nemėgstate Wi-Fi ar norite didesnio patikimumo. LAN jungtis gali palaikyti tiek 100 Mbps, tiek 1 Gbps Ethernet, tačiau tai yra mažiau aktualu TV naudotojams. Kad ir kokiu kabeliu (Cat 4, 5e ar 6) pajungsite internetą, jo turėtų pakakti standartinio vartotojo poreikiams.
Puiki jungčių apžvalga, @7rdy 👍
Labai gerai, kad HDMI tapo vieningu standartu, kuris naudojamas ne tik vaizdui perduoti, bet ir vis dažniau naudojamas daugiakanaliam (5.1, 7.1 ir kt.) garso perdavimui: prieš keletą metų norint sujungti televizorių su kompiuteriu reikėdavo papildomai rūpintis kaip perduoti garsą, nes reta vaizdo plokštė susidorodavo su skaitmeninio garso signalo perdavimu per tą pačią HDMI jungtį.
Jau kurį laiką, naudojant „NVIDIA“ vaizdo plokštes, daugiakanalį garsą galima stabiliai perduoti per HDMI kartu su vaizdu, tačiau „Linux“ aplinkose, sakyčiau, procesas stabilus tapo tik nuo „Linux Kernel 5.1x“ ir „NVIDIA“ tvarkyklės versijų 510.xx.
Neretai problemų kelia paminėtas turinio apsaugos funkcionalumas HDCP - jo idėja buvo tokia, kad turinį siunčiantis įrenginys (DVD ar BluRay grotuvas, žaidimų konsolė ar TV priedėlis) pasitikrintų kas yra kitame laido gale (televizorius) ir signalą iškoduotų tik tuo atveju, jei tas įrenginys žinomas ir „gerbiantis“ apsaugos funkcionalumą.
HDCP kelia problemų norint įrašinėti vaizdą taip vadinamais „HDMI gaudytojais“ (capture), mat juos reikia įterpti tarp vaizdo šaltinio ir ekrano. Kartais su HDCP neveikdavo ir egzotiškesni ekranai. Protingesni įrašytuvai subebėdavo apsimesti galutiniu įrenginiu (ekranu), kad signalo šaltiniui atrodytų, kad jokių įsiterpusių tarpininkų nėra, tačiau paprastesni tiesiog neveikdavo.
Tuomet tekdavo naudoti specializuotus įrenginius „HDCP“ apsaugai „nulupti“ - laimei, dėl rimtų saugos trūkumų, tą apsaugą apeiti nebuvo itin sudėtinga, todėl dabar didžioji dauguma (net ir gana paprastų) HDMI signalo dalytuvų (splitter) sugeba HDCP „nuimti“:
Panašu, kad įrašinėti HDMI signalą jau savaime nebelaikoma pažeidimu, nes ypač išpopuliarėjo žaidimų transliavimas - didieji įrangos gamintojai, tokie kaip „Corsair“, siūlo profesionalius įrenginius HDMI signalui priimti ir transliuoti - „Elgato“ linija turi bent kelis modelius. Ir tam visai neprieštarauja nei „Sony“, nei „XBOX“, nors formaliai abi konsolės tebeturi HDCP 🤓
Dėkui už išsamesnę informaciją apie HDCP, @GytisRepecka. 
Aš irgi džiaugiuosi HDMI galimybėmis ir universalumu. Prie HDMI minusų priskirčiau nebent tai, jog jungtis neturi papildomo tvirtinimo (kaip pvz. DisplayPort turi metalo "dantis", o VGA/DVI varžtelius) ir todėl greitai susidėvi jungtis jei ji dažnai judinama ir dar turi storą, sunkų laidą, bet, žinoma, tai aktualu ne visose situacijose.
Kartais pastebėdavau internete skundų dėl HDCP kaip perteklinės apsaugos. Nusipirkęs labai nebrangų HDMI į VGA adapterį, net buvau kiek nustebęs, nes ir jis palaikė HDCP "apėjimą" (nors gal digital to digital adapterio atveju tai būtų įgyvendinti sunkiau?), tad gal ši technologija tikrai nebeužtikrina reikiamo saugumo. 🤔 Kita vertus, kyla klausimas ar tikrai verta stengtis iš visų išgalių apsaugoti vaizdo turinį jei išradingi asmenys vis tiek randa būdų tai apeiti. Tuo labiau, kaip ir minėjai, į tai jau žiūrima atlaidžiau ir net įrašymo prietaisai jau išleidžiami aukštos reputacijos gamintojų.
Kalbant apie "Linux" tvarkykles, pasidarė smalsu kodėl daugiakanalio garso HDMI funkcionalumas atsirado kiek vėliau. Ar tai dėl to, nes prie "Linux" sistemoms skirtų tvarkyklių kūrimo turėjo prisidėti bendruomenė, o ne pati "NVIDIA"?
